surekti — surèkti 1. intr. Skp, Kp surikti, sušukti: Vaikas kad surẽko: – Jau atsiradau! Slm. Kad surẽko visi vienan balsan! Vb. Girdžiu tiktai, kad surẽko, atsigrįžtu – nuvirtęs (apalpęs) Krs. Eidama iš pirties, uždabojo šunį, tai „ojai“ surẽko Vlk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
surėkti — 1 surė̃kti, ia (sùrėkia), sùrėkė 1. intr. DŽ1, Kp, Alk trumpai rėkti, surikti: Anas kap sùrėkė, tie manė, kad velnias Dglš. Da anas susprovijo surė̃kt iš visos gerklės Rš. Kad surė̃kia kaip gilnytė Ob. ^ Du kartu gimsta, kai surė̃kia, velnias… … Dictionary of the Lithuanian Language
surėkti — surė̃kti vksm. Kai šuõ užpúolė, tai sùrėkiau nesavù balsù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
surėkauti — 1. refl. intens. 1 surėkti 7 (refl.): Ka išsiskiriam, susirėkaujam miške Plv. 2. intens. 1 surėkti 10: Surėkavo karvės – veršis nulėkė paskui Klt. rėkauti; aprėkauti; atrėkauti; įrėkauti; išrėkauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
aprėkti — 1 aprė̃kti, ia (àprėkia J), àprėkė tr. 1. N, Š, DŽ, Brs apibarti, apšaukti: Trečias užsimerkęs ir baisiai išsižiojęs visus aprėkia Ašb. Visus aprėkė ir vėl išlėkė Mrj. Ana kožną žmogų vis aprė̃ks Vžns. Kas, kad jis aprė̃kia – bile nemuša Srv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrėkti — 1 atrė̃kti, ia (àtrėkia), àtrėkė 1. intr. Š rėkiant ateiti: Par visus kambarius àtrėkė, atidainavo [girtas] Ėr. Atskamba, atrė̃kia [vestuvės] Ėr. 2. intr. sudainuoti: Vakar àtrėkėm neblogai Lnkv. 3. intr. atkalbėti: Àtrėkė, atgynė – taip ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
darėkti — 1 ×darė̃kti, ia (dàrėkia), dàrėkė (hibr.) intr. rėkti, kad išgirstų, prišaukti: Negirdi labai, trudna darė̃kt Btrm. rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; … Dictionary of the Lithuanian Language
griežtelėti — griežtelėti, ėja ( i), ėjo intr. 1. DŽ kiek sugriežti, grikštelėti: Įsiutęs medžiotojas griežteli vilkiuko dantukais rš. 2. kiek surėkti džergiančiu balsu: Porą kartų griežtelėjo griežlė rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išrėkti — 1 išrė̃kti, ia (ìšrėkia), ìšrėkė 1. intr. rėkiant išeiti: Visi vaikai ìšrėkė, išlėkė į upę Ėr. 2. intr. DŽ1, Krsn pajėgti rėkti: Tai kas, kad anas išrėkia, svarbu, kad [daina] gražiai skambėtų Sug. Aš jau neìšrėkiu [, vilką pamačiusi] Rud. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
kriūktelėti — kriūktelėti, ėja, ėjo intr. DŽ, Grž smarkiai surėkti (apie kiaulę) … Dictionary of the Lithuanian Language